søndag 11. juli 2010

Gaustatoppen


Na va pabandysiu papasakoti apie atostogas, nors biesas zino kaip pavyks su tokiu kiekiu nuotrauku, nors bandau deti sumazintas.
Keliones planai keitesi visa laika... Galiausiai viska nuleme oras. Savaitgaly, kuomet atvyko sveciai, labai daug kur kalnuose lijo ir tarsi mazyte prosvaiste saulutes buvo miestelyje Rjukan, butent ten, kur as buvau seminare geguzes gale. Ir... Loriete irgi susiruose i ta puse - galbut musu keliai susikirs ten kalnuose:D
Taigi, ta sekmadieny, mazaja palieku sugyventiniui ir i trasa. Saulute sviecia, vejalio nerasta - bus tikrai puiki diena! Labai norejosi kopti i Gaustatoppen, bet tikrai neaisku, kaip su sniego kiekiu ant jo, nes nei mano tevai, nei sesuo neturi nei atitinkamos avalynes, nei rubu tokiam kopimui. Ir stai paskutinis posukis ir kalnas pasirodo visame savo grazume! Bet vistik matosi sniegas... Nemanau, kad kopsime...



Artejame prie kalno ir vis sustojame pafilmuoti, paveiksluoti. Tokiu pat ziopliu, kaip mes, daug. Ir negaliu patiketi - Loriete varlineja su mazaja salikelej:D Mazi tie Norvegijos kalnai:D Loriete irgi noretu kopti, bet vistik nedrasu. Privaziuojam sustojimo aikstele prie kopimo kelio pradzios. Masinu pilna! Vaikai kokiu 6-7m ir tie kopia! Nagi reikia pabandyti ir mums laime:D Takelis prasideda 1173m virs juros lygio, i viena puse 4km ir visur rasoma, kad kopimui uztrunkama 2,5val i viena puse... Mano direktorius sake, uzkopia ir per mazesny laika nei 2val... Kaip beatrodytu lengva, bet trasos sudetingumas pazymetas 4 balais is galimu 5. Mama nerimauja, kaip jai leis sveikata (kankina astma ir sirdele streikuoja:( ). Bet nuraminau, kad kai tik nuspres kad jau toliau jai nebeiseina - pasuksim atgal. Tai nuspresta - kopiam!


Visa trasa gana aiskiai pazymeta - ant akmenu raudona T raide. Belipant sutikom gal 3 nedideles grupeles lietuviu - na kurgi be tautieciu:D Ir kaip gi be Lorietes - si taip pat apsisprende isnaudoti tokia grazia diena (Gaustatoppen kalnas ne taip daznai palepina stai tokiu oru).


Mama yveikia apie 2km ir pamaciusi sekanti gana statu kopima... supasuoja. Tetis buvo labai uzsideges lipti toliau, sesuo... hm... kompiuteriste:D pasispyriojo, bet vistik ryzosi testi. O as nusprendziau palaikyti mamai kompanija, nes as uzkopti i sy kalna turesiu dar n galimybiu. Tikiuosi, kad ateityje bus atidaryta visu turistu naudojimui Gaustabanen traukinukas kalno viduje, tuomet ir mama tures galimybe pamatyti ta grozy. Nusipaveiksluojama ir issiskiriame.


Tam, kad laika prastumti su mama pasivazinejame po apylinkes, Rjukan miestely. Susirandame Rjukan kriokly... Bet koks nusivylimas - is krioklio liko tik plona vandens linijele... Neverta net eiti link jo:( Internete veliau perskaiciau, jog dabar didzioji krioklio srove yra nukreipiama energijai gaminti ir tik kaikuriomis progomis paleidziamas sis, 105m grazuolis visa jega. Tuomet beliko isbandyti kita vietos atrkcija - Krossobanen:) Sy keltuva pastate 1928m, energija gaminanti kompanija, miestelio gyventojams, kad sie ziemomis galetu pakilti i saulute, mat miestelis mazdaug 4men nemato saules. Dabar yra 2 vagoneliai, labai linksmais pavadinimais "melyne" ir "spanguole" :D Mat vienas melynas, o kitas raudonas:) Zmones kaliasi ne tik pasizvalgyti i sleny, bet pasikelus galima taip pat pasivaikcioti ar pasivazineti dviraciais po didziausia Norvegijos nacionalini parka - Hardangervidda. Nuotraukoje Gaustatoppen kalnas.


Taip su mama prasitrainiojom ne valanda ir ne dvi... Galiausiai sesuo paskambino, jog jau leidziasi. Tai ir mes pajudejom... Bet bevaziuojant uzmateme prie kalno besisukiojanti greitosios malunsparni. Jausmas nera malonus, kai zinai jog artimieji kazkur tenais. O kalnai klaidu neatleidzia! Prisiminiau, jog mano direktorius minejo, jog sis kalnas mazdaug kas antri metai pasiglemzia zmogaus gyvybe. Apsiraminimui paskambinu sesei - viskas gerai, ir jie kaip tik salia to malunsparnio.


O... kokie paverge nulipo!!! Nors mama liepe nesisaipyti, bet nesusilaikiau... Tetis taip zyze apie pasivaiksciojima kalnuose, kad gavo tikrai ne bloga marsruta apie 6val :D Sesuo... o vargse sesuo... Nepratusi prie fizinio kruvio, na nebent barkinima klaviataura galima pavadinti sportu:D O svarbiau, kad as uzsukusi visa ta marsruta, nelipau viso kelio:DDD Tai toliau nuotraukos is ju kelio.



Kopdami praejo pro vienintely kryziu kalne, kuris skirtas... lietuviui Algirdui Luksiui (1921-1992 Lithuanian painter). Mat sio dailininko sirdis sustojo mazdaug toje vietoje.



Ach... taip... Loriete su jos dukterecia ryzosi kopti irgi:DDD Bet kopiant ypatingai svarbu tureti tinkama avalyne. Loriete neplanavo kopti, tai ir lipo su kuo buvo. Deja rimtai nikstelejo koja ir turejo pasukti atgal. Nors tikslas buvo ir nebetoli.


Bokstas atrodo jau taip nebetoli... bet tai pati sunkiausioji kopimo atkarpa.



Stai ir virsus!!! Prie boksto, ta akmenine trobele, tai virs 100metu senumo turistinis kalnu namelis, kuriame galima nusipirkti vafliu (norvegai truputy del ju pamise), atsigerti. Bet is anksto uzisisakius vietas, galima tenais ir pernakvoti! Oi kaip moreciau tokia atrakcija patirti! Gal kada ir teks;)




Ir jau beveik nusileidus pries pat ju nosi vyko ta drama su malunsparniu ir gelbejimo komanda.




Tetis jau po keliu dienu klause, kur toliau reiks lipti:D Kitoms atostogoms, jau turiu numacius kita nuostabu vaizdeli, kuri norint pamatyti, teks kopti:D Fantastiska, nuostabi diena! Tikiuosi tevams ir mano sesei tai paliko gerus atsiminimus.

Na ir... gryztant galiniam masinos veidrodeli pamatau... Lorietes masina:D

P.S. Jei mano sefas, ta kelia i kalna gali nusuoliuoti per maziau nei 2val.... na turbut uzsimaskaves kalnu ozys:D

3 kommentarer:

  1. Pasakiska gamta.. begalo uzsinorejau ir as nuvykti i NO del tokiu nepaprastu vaizdu :) ir pasakojimas labai smagus :) pasijutau lyg kopus drauge ;)

    SvarSlett
  2. ... kooooks grozis!!!.....

    ...o dangus neapsakomos spalvos...


    ...fantastiskos nuotraukos ir kelione ir pasakojimas... hmmm...

    SvarSlett
  3. oooo, pasakojimas tikrai intriguojantis ir idomus! Bet musu susitikimas buvo dar didesne staigmena ir netiketumas! Fantastika!

    Mums buvo belike vos keli metrai iki pat virsaus, kai sustreikavo klubas...trasa tikrai ne is lengvuju, ypac su netinkama avalyne, nes pakeliui ne tik akmenys kojas sukioja, upeliai nuplauna, bet ir sniegu paciuozti ir palipti tenka. Mano sportiniai bateliai buvo supjaustyti akmenu ir po sios keliones ismesti i siuksliu deze...

    Prie pasakojimo telieka pridurti, kad nuo sio kalno atsiveria didziausias NO plotas - 1/6 Norvegijos! Vaizdas nepaprastai ispudingas!

    Tikiuosi ir dar kur nors susitikti...galbut prie melynuju ledynu sekanti karta? ;)

    SvarSlett